- prakurtis
- prakurti̇̀s dkt.
.
.
prakurtis — prakurtìs sf. (3b) 1. Srv prasikūrimas, prasigyvenimas: Prakurčiai reikia pinigų kur gaut Rm. Karvę turėt mieste gera prakurtìs Rm. Kokia čia man prakurtis iš to darbo! Kpr. Vaikam prapultis, o man prakurtìs (sako našlys, imdamas antrą žmoną… … Dictionary of the Lithuanian Language
prakura — prakurà sf. (3b) 1. sing. col. žr. prakuros: Kurgi tavo prakurà, kad jau nori ugnį kurti? Srv. 2. sing. kuras: Kitur prakuros trūksta, vaikai žiemą mokykloje peršąla Pt. 3. NdŽ pakura: Visos mergos yr trobo[je], o tėvalis prakuro[je] (d … Dictionary of the Lithuanian Language